Kristaus nusižeminimas
1Taigi, jeigu esama Kristuje paskatinimo, meilės paguodos, jei esama bendrystės Dvasioje, nuoširdumo ir užuojautos, 2tai padarykite mano džiaugsmą tobulą, laikydamiesi vienos minties, turėdami vienokią meilę, santaiką ir sutarimą. 3Tegul nelieka vietos vaidams ar tuščiai puikybei, bet nuolankiai vienas kitą laikykite aukštesniu už save 4ir žiūrėkite kiekvienas ne savo naudos, bet kitų. 5Būkite tokio nusistatymo kaip Kristus Jėzus.
6Jis, turėdamas Dievo pavidalą,
nelaikė grobiu būti lygiam su Dievu,
7bet apiplėšė pats save,
priimdamas tarno pavidalą
ir tapdamas panašus į žmones.
Jis ir išore tapo kaip visi žmonės;
8jis nusižemino,
tapdamas klusnus iki mirties,
iki kryžiaus mirties.
9Todėl ir Dievas jį išaukštino
ir padovanojo jam vardą,
kilniausią iš visų vardų,
10kad Jėzaus vardui priklauptų
kiekvienas kelis
danguje, žemėje ir po žeme
11ir kiekvienos lūpos
Dievo Tėvo šlovei išpažintų:
„Jėzus Kristus yra Viešpats!“
Paraginimai
12Taigi, mano mylimieji, kaip visuomet klausydavote manęs, kai būdavau tarp jūsų, o dar labiau dabar, man su jumis nesant, taip darbuokitės savo išganymui su baime ir drebėdami, 13nes Dievas iš savo palankumo skatina jus ir trokšti, ir veikti!
14Visa darykite be murmėjimų ir svyravimų, 15kad būtumėte nepeiktini ir nekalti, nesutepti Dievo vaikai sugedusioje ir iškrypusioje kartoje, kur jūs spindite tarsi žiburiai pasaulyje. 16Tvirtai laikykitės gyvenimo žodžio, kad Kristaus dieną galėčiau pasigirti ne veltui bėgęs ir ne veltui vargęs. 17O jei turės būti pralietas mano kraujas, kaip jūsų tikėjimo auka ir atnaša Dievui, aš džiaugiuosi ir esu linksmas kartu su jumis visais. 18Taip pat ir jūs būkite linksmi ir džiaukitės kartu su manimi.
Timotiejus ir Epafroditas
19Aš turiu Viešpatyje Jėzuje viltį netrukus pasiųsti pas jus Timotiejų, kad būčiau ramus, sužinojęs, kaip jums sekasi. 20Mat neturiu kito pasiuntinio, kuris taip nuoširdžiai jumis rūpintųsi. 21Visi kiti ieško ne Jėzaus Kristaus, bet savo naudos. 22O apie jį žinote, kad jis tinkamas, nes Evangelijos labui jis su manimi tarnavo kaip sūnus su tėvu. 23Taigi, kai tik paaiškės mano byla, turiu viltį tučtuojau jį pasiųsti. 24Be to, turiu Viešpatyje viltį ir pats netrukus atvykti pas jus.
25Aš dar nusprendžiau, jog būtina siųsti pas jus Epafroditą, mano brolį, bendradarbį ir bendražygį, o jūsų pasiuntinį ir pagalbininką mano varguose. 26Jis labai jūsų pasiilgo ir sielojosi, kad išgirdote apie jo ligą. 27O jis buvo arti mirties, tačiau Dievas jo pasigailėjo, ir ne vien tik jo, bet ir manęs, kad manęs neužgriūtų sielvartas po sielvarto. 28Taigi aš jį skubiai siunčiu, kad, jį pamatę, pradžiugtumėte ir aš taip neliūdėčiau. 29Priimkite jį Viešpatyje su tikru džiaugsmu ir gerbkite tokius žmones, 30nes dėl Kristaus darbo jis buvo atsidūręs prie mirties, statydamas pavojun savo gyvybę, kad atliktų man patarnavimą, kurio jūs negalėjote padaryti.
